Vitamino D nepakankamumas – ignoruojama epidemija. Visame pasaulyje su vitamino D trūkumu susiduria daugiau nei milijardas (MI-LI-JAR-DAS !!!) žmonių (49). Vitaminas D reguliuoja per 200 genų funkcijų bei yra būtinas organizmo augimui bei vystumuisi. Vitamino D trūkumas gali sukelti nutukimą, diabetą, hipertenziją, depresiją, fibromialgiją, lėtinio nuovargio sindromą, osteoporozę bei neurodegeneracines ligas, įskaitant Alzheimerio ligą. Remiantis pastaraisiais moksliniais tyrimais, vitamino D nepakankamumas yra viena iš 17 skirtingų vėžio formų, širdies bei autoimuninių ligų, insulto bei kitų ligų, priežaščių (50). Visgi, užteks bauginti – geriau susipažink su vitaminu D artimiau ir atidžiai perskaityk visą straipsnį.
Ar žinojai, kad vitaminas D visiškai skiriasi nuo daugumos kitų vitaminų?
Iš tikrųjų – tai iš cholesterolio organizme pasigaminantis steroidinis hormonas, kuomet žmogaus oda gauna tiesioginių saulės spindulių. Dėl šios priežasties, vitaminas D dažnai vadinamas “saulės” vitaminu.
Visgi, įprastai nepakankamai būname saulės atokaitoje, todėl būtina gauti vitamino D iš maisto ar maisto papildų.
Žodį “būtina” pavartojau ne veltui. Vitaminas D ypač reikalingas optimaliai sveikatai (1).
Gaila, tačiau tik keletas maisto produktų turi pastebimus vitamino D kiekius, todėl šios medžiagos nepakankamumas yra itin dažna problema (2, 3).
Apie vitamino D nepakankamumo problemą įspėja ir Lietuvos gydytojai.
Remiantis 2005-2006 metų duomenimis, net 41,6% amerikiečių organizmuose vitamino D yra nepakankamai! (4).
Be to, vitamino D dažnai trūksta kūdikiams. Jeigu tai aktualu, rekomenduoju perskaityti straipsnį su docento Algimanto Vingro konsultacijomis.
Šiame straipsnyje aiškiai ir kaip įmanoma glausčiau supažindinsiu tave su vitaminu D.
VITAMINAS D2 IR D3 – KAS TAI?
Vitaminas D – vienas iš riebaluose tirpių (A, D, E ir K) vitaminų. Tai reiškia, jog vitaminas D ištirpsta riebaluose ir organizme gali būti saugomas ilgą laiką.
Maiste randamos 2 pagrindinės šio vitamino formos (5):
- Vitaminas D3 (cholekalciferolis): randamas gyvulinės kilmės maisto produktuose, tokiuose kaip riebi žuvis ar kiaušinio tryniai.
- Vitaminas D2 (ergokalciferolis): randamas kai kuriuose grybuose.
Vitaminas D3 beveik dvigubai efektyviau pakelia šio vitamino kiekį kraujyje nei vitaminas D2. Todėl rekomenduoju akcentuoti vitaminą D3 – tiek renkantis maisto produktus, tiek maisto papildus (6, 7).
Reziumė: sutinkamos 2 pagrindinės šio vitamino formos – tai vitaminas D2 ir vitaminas D3. Pastarasis yra efektyvenis už vitaminą D2.
VITAMINO D FORMOS
Iš pradžių, vitaminas D yra beveik nenaudingas.
Vitaminas D turi praeiti 2 pasikeitimo fazes, jog taptų “aktyviu” (8, 9):
- Pirma, kepenyse vitaminas D paverčiamas į kalcifediolį – 25(OH)D. Būtent šia forma vitaminas D yra “sandėliuojamas” organizme.
- Antra, inkstuose vitaminas D paverčiamas į kalcitriolį – 1,25(OH)2D. Tai yra aktyvioji vitamino D forma.
Kalcitriolis, aktyvioji vitamino D forma, keliauja po organizmą, patekdama į ląstelių branduolius. Pastaruosiuose vitaminas D sąveikauja su vitamino D receptoriumi, kuris yra beveik kiekvienoje organizmo ląstelėje (10, 11).
Kuomet aktyvi vitamino D forma susijungia su receptoriumi, ląstelėse pastebimi pokyčiai (12, 13). Panašiai veikia ir kiti steroidiniai hormonai.
- Gerai žinoma, jog vitaminas D veikia įvairias ląsteles, susijusias su kaulų sveikata. Pavyzdžiui, vitaminas D “liepia” žarnyno ląstelėms pasisavinti kalcį ir fosforą (14).
- Be to, vitaminas D atsakingas ir už daugelį kitų procesų – imuninės sistemos funkcionavimą ar apsaugą nuo vėžio (15).
Taigi, jei tavo organizme yra vitamino D trūkumas, taip pat pasireiškia ir kalcitriolio, ypač svarbaus hormono, trūkumas. Be šio hormono organizmas tinkamai funkcionuoti negali.
Reziumė: pirmiausiai, vitaminas D verčiamas į kalcifediolį – formą, kuria vitaminas D yra “sandėliuojamas” organizme. Vėliau, kalcifediolis verčiamas į kalcitriolį – aktyvią, steroidinę vitamino D formą. Galiausiai, kalcitriolis ląstelėse prisijungia prie vitamino D receptoriaus, taip sukeldamas įvairius pokyčius ląstelėse.
SAULĖS ŠVIESA – GERIAUSIAS VITAMINO D ŠALTINIS
Vitaminas D iš odoje esančio cholesterolio gaminamas kūnui esant saulės atokaitoje. Iš saulės atkeliaujantys ultravioletiniai B spinduliai suteikia vitamino D gamybai reikalingos energijos (16).
- Jei gyveni ne Lietuvoje, o kitoje, saulėtoje šalyje, turėtum gauti visą reikiamą vitamino D dozę tiesiog degindamasis keletą kartų į savaitę.
- Be to, siekiant maksimalios vitamino D gamybos organizme, reikia atidengti visą kūną. Jeigu deginsi tik veidą ar kojas, pasigaminsi žymiai mažiau vitamino D.
- Taip pat, jei naudoji apsauginį kremą nuo saulės – vitamino D pagaminsi mažiau arba apskritai nepasigaminsi.
Saulės svarbą vitamino D gamybai puikiai iliustruoja infa.lt pateiktas faktas:
- Vitamino D deficitas labai paplitęs Artimuosiuose Rytuose – tai iš dalies lemia tradicija nešioti drabužius, kurie dengia beveik visą kūną bei kultūriniai įpročiai vengti būti saulėje.
Dažnai girdima, jog siekiant apsisaugoti nuo vėžio rekomenduojama naudoti apsauginį kremą. Manau, jog tai labai abejotinas teiginys. Naudojant apsauginį kremą nuo saulės, padidėja vitamino D trūkumas, kuri gali sukelti įvairias kitas ligas (17).
Todėl rekomenduoju nenaudoti apsauginio kremo bei tiesiog pasistengti nenudegti. Jeigu saulėje mėgsti degintis ilgai, yra išeitis. Pirmas 10-30 minučių (priklausomai nuo tavo jautrumo saulei) deginkis be apsauginio kremo. Kai pajausi, jog pradedi “degti”, užsitepk apsauginio kremo.
Saulės šviesa yra naudinga, tačiau nudegimai gali sukelti ankstyvą odos senėjimą bei padidinti odos vėžio riziką (18, 19).
Vitaminas D organizme kaupiamas ilgą laiką – savaites ar net mėnesius. Užtenka kartas nuo karto pasideginti siekiant išlaikyti tinkamus vitamino D kiekius kraujyje.
Visgi, tikriausiai gyveni Lietuvoje, kur tikrai nėra saulėta ištisus metus. Tavo atveju, privalai gauti vitaminą D iš maisto arba maisto papildų, ypač šaltuoju metų periodu.
Reziumė: saulės šviesa – geriausias būdas gauti vitaminą D, tačiau pastarojo gamybą sustabdo apsauginis kremas nuo saulės. Dauguma žmonių privalo pasipildyti vitaminu D iš maisto ar maisto papildų, nes ištisus metus gauti pakankamai saulės šviesos tiesiog neturi galimybės.
VITAMINAS D MAISTE
Štai keletas vitamino D turinčių produktų (20):
Nors ir riebi žuvis (lašišos, skumbrės, kardžuvės, upėtakiai, tunas ar sardinės) yra tinkamas vitamino D šaltinis, norint gauti užtektinai vitamino D, turėtum valgyti riebią žuvį kiekvieną vieną.
- Ypač geras vitamino D šaltinis yra žuvų, pavyzdžiui menkių, kepenų aliejus. Pastarojo arbatinis šauktelis turi 2-3 kartus didesnę dozę vitamino D nei rekomenduojama dienos norma.
- Beje, neretai pieno produktai bei įvairūs dribsniai yra praturtinti vitaminu D (21).
- Kai kurie reti grybai bei kiaušinio tryniai taip pat turi nedidelius vitamino D kiekius.
Reziumė: menkių kepenų aliejus yra geriausias vitamino D3 šaltinis. Kitos riebios žuvys taip pat turi šio vitamino, tačiau turėtum jas valgyti kiekvieną dieną, norint gauti pakankamą vitamino D kiekį.
VITAMINO D TRŪKUMAS
Vitamino D trūkumas priskiriamas vienam dažniausių maistinių medžiagų nepakankamumui. Kai kurie žmonės susiduria su didesne vitamino D nepakankamumo rizika. Nors vidutiniškai 41,6% amerikiečių susiduria su vitamino D trūkumu, kitų tautybių žmonėms, įskaitant ir lietuvius, šio vitamino gali trūkti dar labiau.
- Senyvo amžiaus žmonėms vitamino D trūkumo rizika įprastai yra aukštesnė (22).
- Žmonės, sergantys įvairiomis ligomis, dar labiau yra linkę į vitamino D nepakankamumą. Mokslinis tyrimas įrodė, jog 96% širdies smūgį patyrusių žmonių organizmuose buvo itin žemas vitamino D kiekis (23).
Be to, su vitamino D trūkumu susiduria ir krūtimi žindomi kūdikiai, Krono liga sergantys, nutukę bei tamsiaodžiai žmonės. Plačiau apie tai skaityk healthylife.lt straipsnyje.
Gaila, tačiau vitamino D trūkumas yra tarsi “tyli epidemija”. Su trūkumu susiję simptonai įprastai yra labai subtilūs ir nepastebimi, todėl praeina metai ar net dešimtmečiai kol neigiami padariniai iškyla į paviršių.
- Viena žinomiausių su vitamino D trūkumu susijusių ligų yra rachitas – vaikų liga, pasireiškianti sutrikusia medžiagų apykaita ir daugelio organų sistemų pažeidimu.
- Vitamino D trūkumas taip pat susijęs su osteoporoze – kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase, kaulų trapumu.
- Moksliniai tyrimai rodo, jog su vitamino D nepakankamumu susiduriantys žmonės turi didesnę riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, vėžiu, demencija bei autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui sckleroze (26).
- Vitamino D trūkumas taip pat siejamas su ženkliai padidėjusia mirties rizika nuo įvairių ligų (27, 28, 29).
Pastarieji teiginiai užmina tik vieną neaiškų klausimą:
- Ar vitamino D trūkumas SUKELIA ar tiesiog PASKATINA šias ligas?
Bet kokiu atveju, papildyti savo organizmą vitaminu D tikrai naudinga.
Reziumė: vitamino D trūkumas yra puikiai žinoma rachito priežastis. Taip pat, vitamino D nepakankamumas siejamas su įvairiomis kitomis ligomis bei žemesne gyvenimo trukme.
VITAMINO D NAUDA
Pastaraisiais metais bei dešimtmečiais vitaminas D sulaukė itin didelio dėmesio.
Buvo finansuojama bei atlikta daug mokslinių tyrimų šia tema.
Štai pagrindinės naudos, susijusios su pakankamau vitamino D kiekiu organizme:
- Mažesnė osteoporozės, kaulių lūžių tikimybė: didesnės vitamino D dozės padeda apsisaugoti nuo osteoporozės bei kaulų lūžių, ypač senyvo amžiaus žmonėms po nukritimų ant žemės (30).
- Jėga: vitamino D papildymas padeda padidinti jėgą tiek viršutinėje, tiek apatinėje kūno dalyje (31).
- Mažesnė vėžio rizika: vitaminas D gali padėti apsisaugoti nuo vėžio. Vienas mokslinis tyrimas priėjo išvados, jog 1100 IU vitamino D, kartu su kalciu, net 60% sumažina vėžio riziką (32, 33).
- Depresijos simptomų švelninimas: moksliniai tyrimai rodo, jog pakankamas vitamino D kiekis organizme gali šiek tiek sušvelninti depresijos simptomus (34).
- Mažesnė diabeto rizika: su kūdikiais atliktas tyrimas priėjo išvados, jog 2000 IU vitamino D per dieną net 78% sumažina I tipo diabeto riziką (35).
- Mažesnė mirštamumo rizika: buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių metu pakankamai vitamino D gavę žmonės tiesiog gyveno ilgiau (36, 37).
Be to, vitaminas D yra naudingas sergantiens išsėtine skleroze – plačiau apie tai skaityk šiame straipsnyje, kurį paruošė išsėtinės sklerozės draugija “Feniksas”.
Visos šios naudos yra tik ledkalnio viršūnė.
Žemi vitamino D lygiai siejami su įvairiomis kitomis ligomis, todėl organizmo papildymas šia medžiaga yra ypač naudingas organizmui.
Reziumė: pakankamas vitamino D kiekis, dažniausiai gaunamas vartojant koncentruotus maisto papildus, turi įvairių teigiamų efektų, susijusiu su kaulų bei psichine sveikata, mažesne vėžio ar autoimuninių ligų tikimybe bei kitomis aukščiau išvardintomis ligomis.
VITAMINO D TYRIMAS, NORMA IR DOZAVIMAS
Rinkdamiesi vitamino D maisto papildą, ieškokite vitamino D3 formos. Kaip jau minėjau ankščiau, vitaminas D3 yra beveik dvigubai efektyvesnis už vitaminą D2.
Pats tiksliausias būdas sužinoti ar tau trūksta vitamino D – kraujo tyrimas.
Vienetas, įrodantis vitamino D trūkumą ar pakankamumą, yra jau ankščiau minėtas kalcifediolis – 25(OH)D.
- Jei rezultatas žemesnis nei 12 ng/mL – vitamino D organizme trūksta.
- Jei rezultatas aukštenis nei 20 ng/mL – vitamino D kiekis organizme tinkamas.
Oficiali rekomenduojama vitamino D paros norma (39):
- 400 IU (10 mcg): kūdikiams, 0-12 mėnesių.
- 600 IU (15 mcg): vaikams ir suaugusiems, 1-70 metų amžiaus.
- 800 IU (20 mcg): senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms ar maitinančioms moterims.
Taip, vitaminas D reikalingas ir kūdikiams bei vaikams, ne tik suaugusiesiems: skaityk plačiau apie vitamino D svarbą kūdikiams.
Visgi, nors vitamino D nepakankamumas fiksuojamas esant 12 ng/mL koncentracijai, dauguma sveikatos ekspertų tvirtina, jog optimaliai sveikatai bei ligų prevencijai reikėtų siekti 30 ng/mL koncentracijos (40).
Be to, dauguma ekspertų tvirtina, jog oficialios rekomenduojamos paros dozės yra per žemos, todėl vitamino D3 reikėtų vartoti daugiau (41). Taip pasieksite tikrai efektyvų bei tinkamą vitamino D kiekį kraujyje.
- Remiantis JAV Medicinos Institutu, saugi vitamino D3 dozė per dieną yra iki 4000 IU arba 100 mikrogramų (42).
Žmonėms su padidėjusiu vitamino D trūkumu, ši dozė yra efektyvi. Kartais daktarai rekomenduoja net didesnes dozes atsižvelgiant į konkretų žmogų. Pastarieji faktai suteikia galimybę vartoti vitaminą D ir neatliktus kraujo tyrimo, nes perdozuoti – itin sunku.
VITAMINO D PERDOZAVIMAS
Tai, jog LENGVA perdozuoti vitamino D yra eilinis mitas.
Vitamino D toksiškumas yra labai retas reiškinys, pasireiškiantis vartojant protu nesuvokiamas dozes ilgą laikotarpį (48).
Žmonėms, kurie tiesioginėje saulės atokaitoje būna retai, net 4000-5000 IU dozės yra tinkamos, ypač šaltuoju metų periodu.
Apie vitamino D pertekliaus galimus simptomus skaityk portalo megaukismaistu.lt straipsnyje.
VITAMINO D MAISTO PAPILDAI IR KAINA
Vitaminas D tikrai nėra brangus maisto papildas.
Visgi, rinkoje apstu įvairiausių produktų, todėl prieš įsigyjant paskaičiuok už kokią kainą ir kiek mikrogramų vitamino D3 gausi.
Dar kartą pasikartosiu, rinkis tik D3 formos vitaminą.
Ieškoti brangesnių bei neva kokybiškesnių produktų, mano nuomone, visiškai neverta. Dažniausiai tai būna tiesiog išreklamuoti produktai už aukštą kainą. Brangesnio produkto kokybė iš esmės negali skirtis, nes vitaminas D3 yra vitaminas D3 ir nieko čia daugiau neprigalvosi.
O tu – ar esi susidūręs su vitamino D trūkumu? Galbūt esi atlikęs vitamino D tyrimą? O gal tiesiog turi klausimų ar pasiūlymų? Brūkštelk komentarą!
Loading...
Labai vertingas straipsnis – ačiū!
Labas, Rosita,
ačiū, kad skaitai!
Net neisivaizdavau kad d vitaminas toks svarbus sveikatai, daug informacijos aciu
Labas, Vytautai,
taip, jis yra labai svarbus. Ačiū, kad skaitai 🙂
Naudingas straipsnis, ačiū. Ar perkant vaistinėje reikia atkreipti demėsi i gamintoją, girdėjau kartais sako, pirkit šį, geriasnis ?
Labas,
pasitaiko, kad populiaraus gamintojo produktai neitin skiriasi nuo mažiau žinomų, tačiau kainuoja gerokai daugiau.
Ačiū už informatyvų straipsnį. Puiku. Man nustatytas vit.D trūkumas, labai reikalinga informacija prieš įsigyjant produktą.
Pagarbiai
Džiaugiuosi, jog skaitote, Valerija!
Puikus straipsnis! Linkėjimai!
Džiaugiuosi, jog patiko, Rita. Linkėjimai atgal!
Jūsų straipsniai naudingi ir idomus.Aciu Jums
Stengiuosi, smagu, kad patinka ir skaitai, Loreta.
Ačiū. Tikrai labai vertingas, išsamus straipsnis.
Smagu, jog patiko, Jūrate 🙂
Labai ačiū už straipsnį. Šiuo metu vartoju vitaminą D lašiukais. Kaip taisiklingai vartoti lašiukus. Ačiū.
Vartokite taip, kaip rekomenduoja konkretus gamintojas 🙂
Siaip, perkant ltu vaistineje su 40% nuolaida vistiek gaunasi brangiau nei uzsakyti pvz is jav, kur porcijos yra zenkliai didesnes, beto dauguma patvirtinta ir FDA.
Keista kad straipsnyje nei zodzio apie nauda intensyviai sportuojant. Bet apibendrintai viskas ok.
Taip, net ir su didelėmis nuolaidomis, vaistinėse vitaminas D nepagrįstai brangus. Apskritai, pats vitaminas D kaip žaliava toli gražu nėra brangi. Pačio produkto kainą dažniusiai iškelia pats gamintojas ir pardavėjas. Nežinau kaip lyginant su kainomis JAV, bet, mano nuomone, šis produktas tikrai nėra brangus: http://www.asportas.lt/xxl-nutrition-vitamin-d3 (250 tablečių po 1000 IU už €10.99)
Sveiki. Daug ieškojau ir domėjausi apie šį vitaminą, bet tokio išsamaus ir konkretaus straipsnio neteko niekur užtikti. Pateikta informacija viršijo mano lūkesčius 🙂 Dalijuosi šiuo straipsniu su savo draugais artimaisiais.
Nuoširdžiausias ačiū autoriui!
Labas, Kristina 🙂 džiaugiuosi, jog patiko! Stengiuosi 🙂
Sveiki, labai puikus straipsnis. Norejau paklausti, ruosiuosi 4 metu vaikui duoti citromix lasiuku, ar yra tikimybe perdozuoti vitamino d, nes ten jo yra 5.5. Tyrimo d nesidarem. Aciu.
Labas, Rasa. Mano asmenine nuomone – neperdozuosit. 5,5 mcg atitinka 220 IU. Remiantis įvairiais patikimais šaltiniais, nuo 1 mėnesio iki 18 metų vaikui profilaktiškai galima duoti 400-1000 IU. Jeigu yra vitamino D nepakankamumas, dozės ženkliai didesnės.
Štai medžiaga pasiskaitinėjimui. Čia tik keletas pavyzdžių, jų yra žymiai daugiau.
https://www.rcpch.ac.uk/system/files/protected/page/vitdguidancedraftspreads%20FINAL%20for%20website.pdf
http://www.aafp.org/afp/2010/0315/p745.html
Sveiki, ačiū už straipsnelį, tikrai daug sužinojau apie iškilusią man problemą . Dabar tikrai žinosiu , kokį produktą pirkti, kad nepakliūti į vaistinių žabangas . Gražių jums švenčių 🌲
Onute, džiaugiuosi, jog patiko 🙂
Ačiū už straipsnį! prieš porą dienų pasidariau tyrimą – pas mane vitamino D kiekis – žemiau plintuso, dabar ieškau info, domiuosi. bet tiesą sakant, savijauta jau ilgą laiką š.. – todėl žiūrėsiu kaip jausiuos vėliau 🙂
Labas, Deimante 🙂 taip, vitamino D trūkumas gali įtakoti prastą savijautą. Brūkštelk ar savijauta pagerės.
Man įdomu ar patvirtinat komentarus, kuriue jums nepatinka..
Labas, žinoma, jeigu tik juose nėra necenzūrinių žodžių ar įžeidinėjimų 🙂
Lenkiu zemai galva uz profesionalius syraipsnius, pagarba tai ka darai.
Ačiū, Mariau, už įvertinimą 🙂 tai padeda nesustoti.
Tikrai vertinga informacija. Nuoširdus ačiū! Pagaliau ir mes, lietuvių kalboje, galim sužinoti labai vertingą informaciją gražiai nuotaikai 🙂
Sėkmės visiems, mylintiems save!
Ramutė
Džiaugiuosi, jog patinka, Ramute 🙂
Dėkoju už aiškią informaciją apie vitamino D trūkumo pavojų, ką tik nustatė,kad labai trūksta, tik nežinau ką pasirinkti ampulę ar lašiukus. Kas geriau?
Labas, nėra didelio skirtumo, svarbu pradėk vartoti 🙂
Koks geriausias vit. D 2000mg 8 m vaikui? Nes pasmus labai didelis vit. D trukumas.
Labas, Renata. Manau nėra didelio skirtumo tarp gamintojo. Tiesiog kuo greičiau pradėkit vartoti. Sėkmės!
Sveiki:)tikrai vertinga informacija apie vit d!
Smagu, jog patiko, Inga 🙂
Issamiai aprasote. Idomu.
Džiaugiuosi, jog skaitai ir patinka 🙂
Sveiki,
Su kokiais maisto produktais vitamino D isisavinimas yra geresnis?
Ko nevartoti, kad isisavinimas nesumazetu? (kiek girdejau kava pristabdo isisavinima)
Aciu.
Labas, Tomai 🙂 jeigu kalbi apie vitamino D maisto papildą, tai jis turėtų būti vartojamas ir geriausiai įsisavinimas su riebalų turinčiu maistu. Nėra jokių produktų, kurie turėtų būti nevartojami – galbūt apart tavo paminėtos kavos. Pastaroji, jeigu vartojama nesaikingai, gali sumažinti kai kurių vitaminų įsisavinimą. Visgi, vienas kitas kavos puodelis abejoju ar turės didelę reikšmę vitamino D lygiui organizme – pastarąjį nulemia kiti svarbesni veiksniai.
Puikus straipsnus. Ačiū. Neseniai pasidariau tyrimus gydytoja pasakė , kad vitamino D pas mane 4, didelus trukumas, nelabai supratau, o tai kokia jo norma turi buti. Tai kie gi jo vartoti, kad atsigauciau? Kabinasi depresija, visoki kitoki negalavimai… nors tyrimai visi kiti super geri…Aciu
Labas, Živile. Kokiu matavimo vienetu tie 4? Spėju, jog nmol/l, nes Lietuvoje dažniausiai taip matuojama. Bet dar patikslink, prašau. Jeigu mano spėjimas teisingas, tai vitamino D trūkumas labai didelis. Gydytoja tokiu atveju turėjo patarti ką daryti ir kiek vartoti. Mano nuomone, mažiausiai 5000 IU vitamino per dieną.
ačiū, labai patiko skaityti ir gavau naudingos infrmacijos.
Džiaugiuosi, jog patiko, Jūrate 🙂 linkėjimai!
Labas. Perskaičiau straipsnį. Tikrai vertas dėmesio. Geriu vitamina d3 po 1 kaps. 2 kartus dienoje. Viena ryte viena vakare. Kapsulėje 2500 TV. Sumoje per diena 5000 TV. Galvoju ar ryte su maistu ir vakare su maistu gerti? Ar geriau geri po/prieš valgį 30 min. Vadovaujuosi gamintojo nurodymais „su maistu”. Be vit d3 vartoju vit b kompleksą. Vieną per dieną. Irgi pagal gamintojo nurodymus su maistu. Noriu prie visų vitaminų pradėti gerti glutaminą. Bet pasižiūriu ryte į saują kapsulių ir tablečių – beveik galėčiau nevalgyti pusryčių. Čia pajuokaujant. Parekomenduokit kaip geriau išskaidyt visus geriamus papildus: vit d3, b vit kompleksas, glutamunas ir cla.
Labas 🙂 Vitaminą D ir B kompleksą gerk po maisto ar su maistu – nėra didelio skirtumo ryte, vakare ar per pietus. Galbūt vienintelis aspektas tas, jog vitaminas D tirpus riebaluose, tai būtų protingiausia jį vartoti po to patiekalo, kuriame buvo riebalų. Taigi, mano rekomendacija – į viską žiūrėti paprasčiau 🙂 o dėl glutamino ir CLA parašyk kokiais tikslais vartosi, nes remiantis pastaraisiais moksliniais tyrimais, abu maisto papildai naudingi tik tam tikrais specifiniais atvejais. Linkiu sėkmės 🙂
Labas.Norejau paklausti kokia yra saugi didžiausia vitamino d dozė vartojant šaltuoju metų laiku neatlikus kraujo tyrimo?
Labas, Ričardai 🙂 kiekvienam žmogui skirtinga, tad geriausia būtų pasidaryti tyrimą. Oficiali rekomenduojama vitamino D paros norma svyruoja nuo 400 iki 800 IU. Tačiau mokslininkai vieningai sutaria, kad tai toli gražu per mažai. Remiantis JAV Medicinos Institutu, saugi vitamino D3 dozė per dieną yra iki 4000 IU arba 100 mikrogramų. Kadangi nesi pasidaręs tyrimo, siūlyčiau naudoti 1000-2000 IU. Linkiu sėkmės!
sveiki,
Mergaitei sukietejo viduriai, pradejau skaitneti kas gali buti, ir radau straipsni kad per didelis vitamino D kiekis tai gali nulemti. perzejau vaikui duodamus vitaminus ir bijau kad gavo per didele doze. vienuose vitaminuose (D3 kiekis 4,2μg – 83% rekomenduojama paros norma) + (D 10μg 200% referencine maistine verte). 3metai 16kg. ar cia ne per didele doze? 20dienu laikotarpyje koki 15kartu tiek vartojom.
Labas, Sigita. Taip, vitaminas D retais atvejais gali sukelti vidurių užkietėjimą. Visgi, turiu nuraminti, bet įprastomis sąlygomis 14,2 mcg tikrai nėra per didelė dozė 3 metų vaikui. Tiesiog kiekvienas vaikas individualus, tad sumažinkit arba visai nustokit vartoti vitaminą D ir stebėkit situaciją. Linkiu sėkmės!
Sveiki,
ačiū už straipsnį, 15 metų skaitau paskaitas besilaukiančioms moterims ir propaguoju gerti D vitaminą. Būtinai pasidalinsiu savo facebook’e.
Labas, Natalja 🙂 darai tikrai gerą darbą, linkiu visokeriopos sėkmės!
Ar padeda vitaminas D plauku augimui
Labas, Vita, taip 🙂
Laba diena. Ačiū už straipsnį. Atlikus vit.D tyrimą, gydytoja pasakė,kad jo labai trūksta, liepė vartoti. Kokia forma geriausia vartoti vit.D3, ar galima jį vartoti vasarą, kiek laiko per metus, ar galima alergija – odos bėrimai. Ačiū.
Labas, Elina, džiaugiuosi, jog patiko 🙂 Jeigu gydytojas pasakė, jog trūksta vitamino D, tai gydytojas ir turėtų pasakyti kaip, kada ir kiek vartoti. Kaip suprantu jis to nepadarė. Vitaminas D3, kitaip cholekalciferolis, ir yra efektyviausia vitamino D forma. Pats vitaminas D3 daugiau formų neturi. Vasarą vartoti galima. Esant poreikiui, galima naudoti ištisus metus. Odos bėrimas retais atvejais galimas – ypač jeigu žmogus alergiškas, naudoja kartu su nederančiais vaistais ar ilgą laiko tarpą naudoja labai didelę vitamino D dozę. Visgi, vitamino D toksiškumas yra labai retas reiškinys, pasireiškiantis vartojant protu nesuvokiamas dozes ilgą laikotarpį. Remiantis JAV Medicinos Institutu, saugi vitamino D3 dozė per dieną yra iki 4000 IU arba 100 mikrogramų. Visgi, remiantis naujesniais moksliniais tyrimais, netgi 10 000 IU kasdienės vitamino D dozės yra saugios ir netoksiškos. Būdamas tavo vietoje naudočiau po 4000-5000 IU per dieną ir po 2 mėnesių iš naujo atlikčiau vitamino D tyrimą. Linkiu sėkmės 🙂
Dar noriu suzinoti ar vartojant zuvų taukus Omacor,galima vartoti ir vit.D3.Ačiū.
Labas, Elina, galima 🙂 linkiu sėkmės!
Sveiki,mano vit.D yra 34nmol/1.koki vit .D patartumet gerti ir po kiek?Aciu.
Labas, Zita 🙂 siūlyčiau naudoti po 4000-5000 IU per dieną ir po 2 mėnesių iš naujo atlikti vitamino D tyrimą. Konkretus produktas nėra svarbus, svarbiausia, jog tai būtų vitamino D3 forma. Štai pavyzdys: XXL Nutrition Vitamin D3. Visgi, turiu pripažinti, jog vitamino D tau labai trūksta. Esant tokiam dideliam deficitui, logiškos net ir kasdienės 10 000 IU dozės. Visgi, tai jau ne rekomendacija, o tai, kaip tavo situacijoje elgčiausi aš. Linkiu sėkmės!
Labai patiko aprašymas 🙂
Linkiu Jums visokeriopos sėkmės! 😉
Labas, Ina, ačiū ir džiaugiuosi, jog patiko 🙂 Linkiu sėkmės.
Geras straipsnis, dariau vit D tyrimą, trūkumas, perkant vaistinėje kalbama apie geriau įsisavinamą jo formą ir , aišku, siūlo brangesnį…. Įdomu, ar yra geriau ir blogiau įsisavinamas vitaminas D?
Labas, Maryte. Yra 2 pagrindinės vitamino D formos: D3 (cholekalciferolis) ir D2 (ergokalciferolis). Didžiąją dalį maisto papildų sudaro vitaminas D3. Tad jeigu vaistinėje siūlo geriau įsisavinamą formą, vadinasi siūlo tokią pačią kaip ir daugumoje produktų (D3) arba prastesnę (D2). Linkiu sėkmės.